2 dalis

Pasukusi galvą link svetainės sustingo .  Buvo atvažiavęs Demetri ir Afton tėvas . Tai Katherinos taip nesukrėtė kaip tai, kad jis buvo įsipjovęs į pirštą . Katherina tvardėsi . Ir net labai, nes ji nenori, kad kas nors sužinotu apie ją :

- O Katherina . Grįžai . Susipažink su mūsų tėvų, - Afton nusišypsojo .

Mergina vos ne drebėdama įėjo į svetainę :

- Labas vakaras, aš Katherina Black , - mergina nežymiai nusilenkė prieš poną Biers . – daug apie jus girdėjau .

Katherina niekaip negalėjo nuleisti akių nuo piršto iš kurio lašėjo kraujas :

- Aš turiu, eiti . – mergina dar kartą nežymiai nusilenkė ir nuėjo į savo kambarį .

1578 m . spalio 29 diena .

- Irina, - tarė įniršusi Katherina . – jei man nepadėtum jau seniai būčiau tave nugalabijusi .

- Nežaisk su manimi Kath, pati žinai, kad vos į tave pasižiūrėjusi galiu išdžiovinti tave ir mirsi .

- Tu neišdrįsi, aš tau reikalinga, - Katherina žiūrėjo į Irina įniršusi ir ji norėjo ją pribaigti .

Irina nieko neatsakė tik susmeigė akis į merginą . Staiga ji pajuto nežmonišką skausmą, pasižiūrėjusi į ranką pamatė kaip ji tiesiog nyksta kas sekundę .

- Liaukis ! – užrėkė mergina per visą mišką .

Staiga viskas nuslūgo ir ji atgavo savo buvusią išvaizdą .

Naktyje ji matė tik ryškiai šviečiantį mėnulį .

- Tu mane tikrai dažnai nervuoji, - sumurmėjo Irina .

- Šš, - Katherina sukluso, - kažkas netoli mūsų .

Mergina apsidairė .

- Nieko, nėra nesijaudink.

- Kas čia geresnę klausą turi . Tu ar aš ? – Katheriną pyktelėjusi leptelėjo ir toliau įdėmiai klausėsi .

Bet išgirdo kvėpavimą, apsisukusi pamatė vilką . Ji nusikeikusi greitai pradėjo bėgti, o vilkas ją vytis :

- Bėk namo, - šūktelėjo ji . Ir toliau bėgo .

Dar niekada gyvenime ji nebijojo vilko :

- Susitarkim, - sušuko ji .

Bet tą akimirką ant Katherinos užšoko vilkas . Mergina žiūrėjo jam tiesiai į akis ir jis atsivertė į žmogų . Ji buvo moteris :

- Tu man skolinga Kath .

- ką čia kalbi Carmen ?

- Kath nužudei mano seserį . Dabar tūrėčiau tave suplėšyti į gabalus .

- Carmen aš nežinojau, kad ji tavo sesuo .

- Pamatysiu lendant į mano valdas suplėšysiu į gabalus .

Carmen atsivertė atgal į vilkę ir sukaukė . Garsas perėjo per visą mišką . Miegoję paukščiai pakilo ir išskrido iš miško . Vilkė iššiepusi dantis suurzgė ir greita nubėgo į miško gilumą . Atsistojusi Katherina apsižvalgė, susitvarkė ir nuėjo namo .

1578 m . lapkričio 15 diena .  

Katherina šukavosi savo rudus, banguotus plaukus kol į jos kambarį įėjo Irina, ji buvo blondinė :

- Kas tavo plaukams ? – Paklausė Katherina, net neatsisukusi . – senei matėmės .

- Mane pavertė sumauta vampyre ! 

1 dalis

1578 m . spalio vidurys , miela mergina elegantiškai vaikšto po Melburgą { panašu į Melburną, bet ne tas, ir čia išgalvota galima sakyti : D } . Visi vaikinai ją tiesiog ryja akimis . Ji nesižvalgo ir toliau vaikšto . Pasuka link Demetri namo kuriame laikinai gyvena :

- Panele Black, - kreipėsi Demetri .

- Taip ? – lėtai atsisukusi atsakė mergina .

- Šiandien atvyksta mano tėvas, todėl aš su broliu Afton turiu pasiruošti .

- ir jis nežino, kad aš čia, taip ? – mergina šyptelėjo . – aš turiu eiti

Ji atsistojo ir nuėjo į namus . Užlipusi laiptais į savo kambarį pasikvietė tarnaitę :

- Charlotte ! – sušuko ji .

Charlotte iš karto atsirado jos kambaryje :

- Taip panele Black ?

- pakviesk Irina .

Tarnaitė linktelėjo ir greitai išėjo . merginai ilgai laukti neteko . Bet kol laukė ji atsisėdo prie veidrodžio ir ėmė šukuoti savo banguotus rudus plaukus :

- Kvietei mieloji ? – paklausė vos įėjusi Irina .

- Aš alkana . Kiek galima laukti ? – mergina padėjo šepetį ir kiek įpykusi atsistojo ir priėjo prie Irinos .

- Katherina, mieloji, pati žinai dar ne laikas .

- Aš badauju ! – Katherina sušuko ir pasižiūrėjo raudonomis akimis  Irina .

- Tvardykis . Aš nesu tokia kaip tu, galiu tik pasakyti kada tu galėsi užkandžiauti .

- Irina ! – Katherina nebesitvardė . – Man reikia dabar, atvažiuoja Demetri ir Afton tėvas . Aš turiu nebūti namuose puiki proga .

Irina pasižiūrėjo kiek valandų buvo jau po vidurdienio :

- Einam .

Katherina su Irina išėjo į lauką, bet susitiko Demetri :

- Labas vakaras ponia Ateara, - Demetri vos matomai nusilenkė . – kur einate vėlyvų vakarą ?

- Demetri Biers , kur jūsų brolis ? – irina paklausė klausimu žvilgsniu .

- Jis tūrėtų netrukus grįžti, o jums ko nors reikia iš jo ?

- Ne, - Irina nusišypsojo ir nuėjo kartu su Katherina link miško .

Niekam nebuvo nuostabu, kad kažkas eina į mišką . Melburgo miškai yra nuostabūs todėl ten pasitaiko ne, vienas ir ne du žmonės .

Katherina nusiavė savo batelius :

- Pagaliau, tiek bado dienų, - nusijuokė ji .

- Aš abejoju ar bus patogu su šia suknele, - Irina nužvelgė žalsvą suknelę .

- Nieko nenusimanai, aš pripratusi .

Staiga Katherina sustingo . Įtempė savo jusles kiek galėdama kaip tinklinį drabužį . Ji užuodė kraują . Šiltą , tekantį venomis ir arterijomis . Po keliu akimirkų ji pasidarė nevaldoma ir greitais judesiais sekė kvapą . Netoliese buvo jauna moteris . Katherinai pradėjo gelti dantenas, paraudo akys, išlindo iltys . Buvo skausminga, nes jau kelias dienas badauja . Bet tas kvapas buvo per daug svaigus, per daug užvaldomas . Tokio kvapo ji dar niekada nėra užuodusi . Mergina apsidairė ar niekas nemato ir pripuolė prie moters . Greitu judesiu pakreipė jos galvą . Moteris jau norėjo šaukti, bet Katherina greitai uždengė jos burną delnu . jai pradėjo dar labiau gelti dantenas ir nesusivaldžiusi suleido dantis į krauju pripildytas venas . Skonis buvo svaiginantis . Mergina mėgavosi krauju ir juto kaip moteris silpsta . Kai iš moters nebeliko jokių gyvybės ženklų Katherina ją numetė ir nusivalė lūpas, dabar ji jautėsi kaip naujai gimusi . Atsikračiusi lavono ji grįžo prie Irinos :

- Mieloji, ilgiau nebegalėjai ?
- Jei būtum mano vietoje būtum daug ilgiau užtrukusi, - Katherina apsiavė batelius . – eime namo .

Neužilgo Katherina stovėjo prie savo namų, Irina atsisveikinusi nuėjo savo keliais . Katherina pasikelė sijoną ir peržengė slenkstį . Pasukusi galvą link svetainės sustingo . .  

`` ĮVADAS ``

Juk kiekvienas kažkada mirštame . Ir niekuomet nesusimąstome kokia mirtimi mirsime . Gal mums išsiurbs kraują, o gal suvarys ąžuolinį kuolą į širdį . Kiekvienas turime geismą . . kraujui . . aitrai . . Vienais galime pasitikėti, o kitais ne . Vieni būna priversti žudyti o kiti gimsta tai daryti .