Pasukusi
galvą link svetainės sustingo . Buvo
atvažiavęs Demetri ir Afton tėvas . Tai Katherinos taip nesukrėtė kaip tai, kad
jis buvo įsipjovęs į pirštą . Katherina tvardėsi . Ir net labai, nes ji nenori,
kad kas nors sužinotu apie ją :
- O
Katherina . Grįžai . Susipažink su mūsų tėvų, - Afton nusišypsojo .
Mergina vos
ne drebėdama įėjo į svetainę :
- Labas
vakaras, aš Katherina Black , - mergina nežymiai nusilenkė prieš poną Biers . –
daug apie jus girdėjau .
Katherina
niekaip negalėjo nuleisti akių nuo piršto iš kurio lašėjo kraujas :
- Aš turiu,
eiti . – mergina dar kartą nežymiai nusilenkė ir nuėjo į savo kambarį .
1578 m .
spalio 29 diena .
- Irina, -
tarė įniršusi Katherina . – jei man nepadėtum jau seniai būčiau tave
nugalabijusi .
- Nežaisk
su manimi Kath, pati žinai, kad vos į tave pasižiūrėjusi galiu išdžiovinti tave
ir mirsi .
- Tu neišdrįsi,
aš tau reikalinga, - Katherina žiūrėjo į Irina įniršusi ir ji norėjo ją
pribaigti .
Irina nieko
neatsakė tik susmeigė akis į merginą . Staiga ji pajuto nežmonišką skausmą,
pasižiūrėjusi į ranką pamatė kaip ji tiesiog nyksta kas sekundę .
- Liaukis !
– užrėkė mergina per visą mišką .
Staiga
viskas nuslūgo ir ji atgavo savo buvusią išvaizdą .
Naktyje ji
matė tik ryškiai šviečiantį mėnulį .
- Tu mane
tikrai dažnai nervuoji, - sumurmėjo Irina .
- Šš, -
Katherina sukluso, - kažkas netoli mūsų .
Mergina
apsidairė .
- Nieko, nėra
nesijaudink.
- Kas čia
geresnę klausą turi . Tu ar aš ? – Katheriną pyktelėjusi leptelėjo ir toliau įdėmiai klausėsi .
Bet išgirdo
kvėpavimą, apsisukusi pamatė vilką . Ji nusikeikusi greitai pradėjo bėgti, o
vilkas ją vytis :
- Bėk namo,
- šūktelėjo ji . Ir toliau bėgo .
Dar niekada
gyvenime ji nebijojo vilko :
-
Susitarkim, - sušuko ji .
Bet tą
akimirką ant Katherinos užšoko vilkas . Mergina žiūrėjo jam tiesiai į akis ir
jis atsivertė į žmogų . Ji buvo moteris :
- Tu man
skolinga Kath .
- ką čia
kalbi Carmen ?
- Kath
nužudei mano seserį . Dabar tūrėčiau tave suplėšyti į gabalus .
- Carmen aš
nežinojau, kad ji tavo sesuo .
- Pamatysiu
lendant į mano valdas suplėšysiu į gabalus .
Carmen
atsivertė atgal į vilkę ir sukaukė . Garsas perėjo per visą mišką . Miegoję
paukščiai pakilo ir išskrido iš miško . Vilkė iššiepusi dantis suurzgė ir greita
nubėgo į miško gilumą . Atsistojusi Katherina apsižvalgė, susitvarkė ir nuėjo
namo .
1578 m . lapkričio
15 diena .
Katherina šukavosi
savo rudus, banguotus plaukus kol į jos kambarį įėjo Irina, ji buvo blondinė :
- Kas tavo
plaukams ? – Paklausė Katherina, net neatsisukusi . – senei matėmės .
- Mane
pavertė sumauta vampyre !
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą